Kepurėlė 3-7(10-15)cm skersmens, piltuvėlio formos, geltona. Lakšteliai siauri, stori, nuaugtiniai. Kotas suaugęs su kepurėle, link pagrindo smailėjantis, kepurėlės spalvos. Trama gelsva, tampri, malonaus kvapo ir skonio. Auga birželio-spalio (lapkričio) mėn. pušynuose, eglynuose. Lietuvoje labai paplitęs ir visų grybautojų mėgstamas, beveik nekirmijantis grybas. Vartojama šviežia, džiovinta, sūdyta, sumalta į miltus, šaldyta. Ruošiant maistui patartina labiau susmulkinti, nes joje daug chitino. Jauna voveraitė tiamino (vitamino B) turi daugiau nei rudakepuris baravykas, daugelis ūmėdžių, piengrybių. Kapčiamiesčio, Vilniaus apyl. rasta baltų voveraičių. Jos yra stambesnės, mėsingesnės. Tai valgomosios voveraitės atmaina. Pastaraisiais metais voveraitė labai renkama ir eksportuojama, todėl jos ištekliais susirūpino ne tik mikologai, bet ir verslininkai, gamtosaugininkai bei grybautojai. Jos biologija ir ekologija, kaip baravyko, menkai žinoma, atliekami tyrimai.